hall
101hall — /hɔl / (say hawl) noun 1. the entrance room or vestibule of a house or building. 2. a corridor or passageway in a building: *He tiptoed down the hall, tripped over the mat, and sneaked into the kitchen –ion l. idriess, 1932. 3. a large building… …
102hall — a [hôl] m (ȏ) zlasti v angleškem in ameriškem okolju avla: hotelski hall // večji predprostor v družinski hiši, namenjen tudi za sprejemanje gostov: čaj so ponudili v hallu …
103håll — s ( et, håll) …
104hall — Holo, hale. ♦ Meeting hall, hālau, ke ena hālāwai …
105hall — halė statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Pastatas su didele vidaus erdve. Būdinga plieno, gelžbetonio, medžio perdangų konstrukcijos, mūro, kai kada stiklo sienos, apšvietimas iš viršaus. Halės dažniausiai yra visuomeniniai… …
106hall — salė statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Tam tikrų matmenų (dydžio) uždara (dengta) patalpa, turinti reikiamą įrangą, inventorių kūno kultūros pamokoms, sporto šakų pratyboms ir varžyboms saugiai rengti. Salės gali būti… …
107Hall — Wia de Hoal ein1 Woald ei che geaht, aso geaht e wieder ausse 2. (Innsbruck.) – Frommann, VI, 35, 35. 1) Hall, Schall in den. 2) Heraus …
108Hall IC — A solid state device with the actual Hall generator and integrated circuits for voltage amplification and potential reversal, producing the pulses for the control unit …
109hall — see it is merry in hall when beards wag all …
110hall — [OE] Etymologically, a hall is a ‘roofed or covered place’. Its ultimate ancestor was prehistoric West and North Germanic *khallō, a derivative of *khal , *khel ‘cover, hide’ (a slightly different derivative produced English hell, and cell,… …
